1859 m. Buvo paskelbtas anglų natūralistų Čarlio Darvino darbas – “Species origin”. Nuo to laiko evoliucinė teorija buvo labai svarbi, aiškinant ekologinio pasaulio vystymosi įstatymus. Ji mokoma mokyklose biologijos pamokose ir netgi kai kurios bažnyčios pripažįsta jos vertę.

Kas yra Darvino teorija?

Darvino evoliucijos teorija yra koncepcija, kad visi organizmai kilę iš bendro protėvio. Tai pabrėžia natūralistinę gyvenimo kilmę su pokyčiais. Sudėtingos būtybės vystosi iš paprastesnių būtybių, todėl reikia laiko. Genetiniame organizmo kodekse atsiranda atsitiktinių mutacijų, išlieka naudingi, padeda išgyventi. Laikui bėgant, jie kaupiasi, o rezultatas yra kitokio pobūdžio, o ne tik originalo, bet visiškai naujo, variantas.

Pagrindinės Darvino teorijos tezės

Darvino žmogaus kilmės teorija yra įtraukta į bendrą gyvosios gamtos evoliucinį vystymąsi. Darvinas manė, kad Homo Sapiens kilęs iš žemesnio gyvenimo būdo ir turi bendrą protėvį su beždžionėmis. Tie patys įstatymai paskatino jo išvaizdą, dėl kurio atsirado kiti organizmai. Evoliucijos koncepcija grindžiama šiais principais:

1. Perprodukcija. Rūšių populiacijos išlieka stabilios, nes maža dalis palikuonių išgyvena ir daugėja.
2. Kova dėl išlikimo. Kiekvienos kartos vaikai turi konkuruoti, kad išliktų.
3. Prisitaikymas. Prisitaikymas yra paveldėtas požymis, kuris padidina išlikimo ir reprodukcijos tikimybę tam tikroje aplinkoje.
4. Natūrali atranka. Aplinka “pasirenka” gyvus organizmus su tinkamesniais bruožais. Palikuonys paveldės geriausius, o rūšis tobulinama tam tikrai buveinei.
5. Speciation. Daug kartų naudingos mutacijos palaipsniui didėjo, o blogieji išnyko. Laikui bėgant, sukaupti pokyčiai tampa tokie dideli, kad rezultatas yra naujas išvaizdas.

Darvino teorija yra tiesa ar grožis?

Darvino evoliucinė teorija – daugybės amžių ginčų tema. Viena vertus, mokslininkai gali pasakyti, kokie buvo senoviniai banginiai, bet, kita vertus, jiems trūksta iškastinių įrodymų. Kūrybininkai (dieviškosios pasaulio šalininkai) suvokia tai kaip įrodymą, kad evoliucija nebuvo. Jie išgąsdina idėją, kad kada nors buvo sausumos banginių.

Ambulocetus

Darvino teorijos įrodymai

Darvinizmo džiaugsmui 1994 m. Paleontologai aptiko ambulocetus, banginio vaikščiojimo bangą. Vingiuotos priekinės kojos padėjo jam judėti sausumoje, o galingas galas ir uodegas – sklandžiai plaukti. Pastaraisiais metais vis daugiau ir daugiau lieka pereinamųjų rūšių, vadinamųjų “trūkstamų jungčių”. Taigi Charleso Darvino žmogaus kilmės teoriją sustiprino Pekekaantropo likučių, tarpžuvių tarp beždžionių ir žmogaus, atradimas. Be paleontologijos yra ir kitų evoliucinės teorijos įrodymų:

1. Morfologinė – pagal Darvino teoriją kiekvienas naujas organizmas nėra sukurtas nuo nulio, viskas yra iš bendro protėvio. Pavyzdžiui, panaši molio kojų ir šikšnosparnių sparnų struktūra nėra paaiškinta naudingumo požiūriu, jos tikriausiai gavo iš bendro protėvio. Taip pat gali būti penkių pirštų galūnių, panašių žodžių struktūra skirtinguose vabzdžiuose, atavisms, užuominos (organai, kurie evoliucijos metu prarado vertę).
2. Embrioninis – visi stuburiniai gyvūnai labai panašūs į embrionus. Žmogaus kūdikis, kuris vieną mėnesį buvo gimęs, turi žiauninius maišelius. Tai rodo, kad protėviai buvo vandens gyventojai.
3. Molekulinės-genetinės ir biocheminės – gyvenimo vienybė biochemijos lygiu. Jei visi organizmai nebūtų kilę iš to paties protėvio, jie turėtų savo genetinį kodą, bet visų būtybių DNR susideda iš 4 nukleotidų ir yra daugiau nei 100 natūralių.

Darvino teorijos paneigimas

Darvino teorija yra nepakeičiama – kritikams pakanka tik šio klausimo, kad būtų galima abejoti jo galiojimu. Niekas niekada nesilaikė makroekvoliucijos – nematėme, kad viena rūšis paverstų kita. Ir vis tiek, kai bent jau viena beždžionė jau pavirs žmogumi? Šį klausimą uždirba visi, kurie abejoja Darvino argumentais.

Faktai, paneigianti Darvino teoriją:

1. Tyrimai parodė, kad planeta Žemė yra apie 20-30 tūkstančių metų. Tai neseniai sakė daugelis geologų, kurie tyrinėja kosminių dulkių kiekį mūsų planetoje, upių ir kalnų amžių. Darvino evoliucija užtruko milijardus metų.
2. Asmuo turi 46 chromosomas, o beždžionė – 48. Tai neatitinka minties, kad žmogui ir beždžionėms buvo bendras protėvis. Kadangi “beždžionės” prarado “chromosomas”, rūšys negalėjo išsivystyti į protingą. Per pastaruosius keletą tūkstančių metų, ne vienas banginis nepateko, o ne viena beždžionė tapo žmogumi.
3. Natūralus grožis, į kurį antai darvinistai, pavyzdžiui, priskiriami pandžnio uodegui, neturi nieko bendra su naudingumu. Būtų evoliucija – pasaulyje gyvens monstras.

Darvino teorija ir šiuolaikinis mokslas

Darvino evoliucinė teorija atsirado, kai mokslininkai dar nieko nežinojo apie genus. Darvinas stebėjo evoliucijos modelį, bet nežinojo apie mechanizmą. XX a. Pradžioje pradėjo vystytis genetika – jie atveria chromosomas ir genus, vėliau jie dekoduoja DNR molekulę. Kai kuriems mokslininkams buvo paneigta Darvino teorija – organizmų struktūra pasirodė sudėtingesnė, o žmogaus ir beždžionių chromosomų skaičius yra skirtingas.

Bet darvinizmo rėmėjai sako, kad Darvinas niekada nesakė, kad žmogus atėjo iš beždžionės – jie turi bendrą protėvį. Darvinistų genų atradimas paskatino sintetinės evoliucijos teoriją (genetikos įtraukimas į Darvino teoriją). Fiziniai ir elgesio pokyčiai, dėl kurių natūralus pasirinkimas galimas, pasireiškia DNR ir genų lygiu. Tokie pokyčiai vadinami mutacijomis. Mutacijos yra žaliavos, kuriomis vystosi evoliucija.

Darvino teorija – įdomūs faktai

Charleso Darvino evoliucijos teorija yra žmogaus, kuris, atsisakęs gydytojo profesijos dėl kraujo baimės, dirbo teologijos studijoje. Keletas įdomių faktų:

1. Frazė “stipriausia išgyvena” priklauso šiuolaikiniam ir panašiai mąstančiam Darvino-Herberto Spenceriui.
2. Charlesas Darvinas ne tik studijavo egzotiškas gyvūnų rūšis, bet ir valgė su jais.
3. Anglikonų bažnyčia oficialiai atsiprašė evoliucijos teorijos autoriui, nors praėjus 126 metams po jo mirties.

Darvino ir krikščionybės teorija

Iš pirmo žvilgsnio Darvino teorijos esmė prieštarauja dievinei visatai. Vienu metu religinė aplinka paėmė priešingąsias naujas idėjas. Darvinas pats darbo procese nebėra tikintysis. Bet dabar daugelis krikščionybės atstovų priėjo prie išvados, kad gali būti tikras susitaikymas – yra tie, kurie turi religinius įsitikinimus ir nepaneigia evoliucijos. Katalikų ir anglikonų bažnyčios priėmė Darvino teoriją, paaiškindamos, kad Dievas kaip kūrėjas davė postūmį gyvenimo pradžiai, ir tada jis vystėsi natūraliu būdu. Ortodoksų sparnas Darvinistai vis dar nedraugiškas.